Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“

1603-ieji. Roma. Ciriaco Mattei žvelgė į dar vieną rūmų sienas papuošusį paveikslą. Bruzdesys, iš tamsos išnyrantys veidai, desperatiškas Jono riksmas ir tylus susitaikymas – emocinė įtampa ir fizinis veikėjų artumas beveik juntami kūnu, lyg pats būtum ten, Getsemanės soduose, ir bandytum patraukti nuo Jo veido išdaviką. Darbas ir vėl atliktas nepriekaištingai. 125 skudai – tiek už „Kristaus suėmimą“ jis sumokėjo Michelangelo da Caravaggio, bet nė nenumanė, kad trumpa eilutė jo sąskaitų knygose po kelių šimtmečių taps vienu didžiausių meno pasaulio atradimų.

Po daugiau nei dešimties metų, kai tarp gyvųjų nebebuvo nei paties Ciriaco, nei jo globotinio, užsakovo brolis Astrubale Mattei dailininkui Giovanni di Attilio užsakė kūrinio kopiją, pažadėjęs už ją vos 12 skudų atlygį. Kartotė ir originalas Mattei šeimos rinkiniuose buvo bent iki 1729 m., kol galiausiai jų keliai išsiskyrė.

Šiuo metu pasaulyje žinoma mažiausiai dvylika „Kristaus suėmimo“ kopijų. Netyla ir mokslininkų diskusijos, kiek kiekvienoje iš jų yra tikrojo Caravaggio. Viena populiariausių versijų – laikyti Odesoje esantį paveikslą pačia pirmąja di Attilio atlikta kopija. Ne į visus klausimus pavyks atsakyti ir šį kartą, bet paroda atveria retą galimybę matyti, kaip „rašoma“ meno istorija.