Albert Camus „KALIGULA” (rež. Jokūbas Brazys)

Dviejų dalių spektaklis lietuvių kalba su angliškais ir rusiškais surtitrais

Albertʼo Camus filosofinės pjesės „Kaligula“ siužetas istorinis, tačiau ją laikyti tradicine istorine drama būtų labai netikslu. Rašytojui „Kaliguloje“ labiausiai rūpėjo koncentruotai išreikšti savo filosofijai ir meninei sąmonei būdingas neigimo ir teigimo, absurdo ir maišto, vilties ir tikėjimo idėjas.

Vis dėlto, režisieriaus Jokūbo Brazio pastatytas „Kaligula“ – tai spektaklis ne vien apie ant beprotybės ribos vaikščiojantį valdovą ir jo nežabotos fantazijos įkalintą Romos imperiją. Šio Kaligulos, kurį vaidina aktorius Arturas Svorobovičius, istorija skleidžiasi teatro pasaulyje, kuriame tironijos įrankiu gali tapti viskas: repertuaro politika, kolegų profesinių galimybių ribos, valstybinė, bet ne gimtoji kalba. Šioje „Kaligulos“ interpretacijoje Kaligula ne tiek laidoja savo seserį Druzilą, kiek dalyvauja laidotuvėse Teatro, kurio jau nebėra ir nebebus, teatro, kuris degina kaip liepsna, kuriame personažai ir istorijos dar kuriamos iš ašarų, kraujo ir prakaito. „Kaligula“ – tai spektaklis apie besikeičiantį teatrą ir aktorių, ieškantį jame savojo mėnulio.

Patį Kaligulą galima interpretuoti ir kaip personažą, savyje užauginusį nerimo ir nepasitenkinimo šiuolaikinio pasaulio būkle jausmą, ir siekiantį išvalyti pasaulį – pakrikštyti jį ugnimi. Kaligula čia – figūra, ieškanti naujo kelio, radikalių pokyčių, krauju apvalant senąjį pasaulį. Kai tiek aplinkos problemos, tiek tarptautiniai konfliktai tampa vis nuožmesni, „Kaligula“ kviečia susimąstyti, kaip asmeninė ir politinė valia gali paveikti pasaulio likimą. Kaligula gali būti simbolinis priminimas, kad šiandieninėje pasaulio arenoje itin svarbu pasirinkti teisingą kelią. Ar renkamės tamsą ir susinaikinimą, ar visgi galime rasti būdą pasaulį dar išgelbėti?

Daugiau informacijos apie spektaklį rasite čia.