Linos Lapelytės personalinė paroda „Sambūriai“

Parodoje „Sambūriai“ pirmą kartą vienoje erdvėje susitinka įvairiais laikotarpiais sukurti menininkės ir kompozitorės Linos Lapelytės kūriniai. Parodos pavadinimas sykiu yra nuoroda į bendruomeniškumo svarbą menininkės kūryboje. Kaip pasikeistų mūsų santykis vienų su kitais, jei atidžiai įsiklausytume į aplinkinius ir aplinką, o į kasdienius ritualus, taisykles ir atsitiktinumus pažvelgtume poetiškai? Savo kūryboje Lina Lapelytė tyrinėja balso, muzikos, atlikimo ir klausymosi santykį, kartu eksperimentuodama su įvairiomis erdvinėmis situacijomis.

Dažnos Lapelytės kūrybos temos – tarpusavio ryšiai, amžėjimas, pažeidžiamumas, netektys; jos kūriniuose susipina asmeninė ir politinė plotmės. Menininkei artima kompozitorės Pauline Oliveros aktyvaus, arba gilaus, klausymosi idėja, klausytojui priskirianti atsakomybę už tai, su kuo, kaip ir ko klausomasi. Tiek Oliveros, tiek Lapelytės kūryba ir idėjos plačiai skleidžiasi feminizmo ir ekologijos temų lauke. Abi jos dėmesį nuo atlikimo virtuoziškumo nukreipia į balsą pirmiausia kaip bendravimo instrumentą.

Parodoje menininkė atsako į klausimą „su kuo“: dauguma jos darbų sukurti tiesiogiai bendradarbiaujant su kitais kūrėjais arba į savo kūrinius įtraukiant įvairių rašytojų, poetų, menininkų tekstus. Kiekvieną kartą kūrinius pristatant viešai svarbus tampa ir klausimas „kada“. Vien 2011–2015 metais sukurtų kūrinių pakartotinis pristatymas 2026-aisiais skatina klausti, ar gyvename tokioje ateityje, kokią įsivaizdavome.