XX Marijos Gimbutienės skaitymai

Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau dvidešimtą kartą rengiami skaitymai, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994).

Paskaitos vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, su tiesiogine transliacija muziejaus Youtube kanale čia.

Darius Kontrimas (Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija), Dovilė Baltramiejūnaitė (VšĮ Archeologijos centras), dr. Karolis Minkevičius (Vilniaus universitetas)

Kreivojo kalno ir jo aplinkos 2021–2022 m. tyrimų rezultatai

2021 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete (vad. Kreivuoju, Plikuoju arba Trijų Kryžių kalnu) prieigose, o 2022 m. – ir pačiame piliakalnyje. Šiose vietose archeologiniai tyrimai taip pat vykdyti 1933, 1989, 1991 ir 2017 metais. Dalies ankstesnių tyrimų medžiaga neišliko arba publikuota itin glaustai. Pranešime bus aptariami ir lyginami pastarųjų metų ir anksčiau vykdytų tyrimų duomenys (lyginami radiniai, tikslinama chronologija remiantis gautomis AMS 14C datomis), pristatomi archeobotaninių tyrimų rezultatai. Kadangi piliakalnis naudotas nuo akmens amžiaus iki šių laikų, atsižvelgiant į turimą medžiagą daugiausia bus koncentruojamasi į XIII–XIV amžius.

Dr. Atas Žvirblys (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Vynas, austrės ir mirtis (?) Pociejų rūmuose XVIII a. pabaigoje

2019–2020 m. Vilniuje, Dominikonų g. 11 esančiame pastatų komplekse atlikti archeologiniai tyrimai apie 700 m² dydžio plote. XVII a. ši vieta buvo žinoma kaip Vainų rūmai, o XVIII a. valda atiteko Pociejams. Tyrinėjimai kieme, pirmo aukšto patalpose ir rūsiuose parodė, kad intensyvi ūkinė veikla šioje vietoje vykdyta jau nuo XV a., o turtingiausi radinių ir struktūrų horizontai datuojami XVII a. viduriu – XVIII a. pirmąja puse. Vis dėlto istoriškai įdomus XVIII a. antrosios pusės Pociejų rūmų laikotarpis sklype beveik niekaip nebuvo atspindėtas, kadangi to laikmečio kultūrinis sluoksnis buvo visiškai sunaikintas vykdant rekonstrukcijas XX amžiuje. Išanalizavus surinktus duomenis nustatyta, kad vos dvi nedidelės duobės ir kelios struktūros reprezentuoja XVIII a. antrąją pusę ir pabaigą. Jų tyrimai parodė, kad duobių suformavimo pobūdis ir tokie būdingi radiniai kaip austrių geldelės ir sudaužyti vyno buteliai duoda tik keletą aiškių atsakymų į klausimą, kas vis dėlto vyko Pociejų rūmuose XVIII a. pabaigoje.

Visą 2023 metų programą galite rasti čia.

Renginį organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija.

Kontaktas: [email protected]