Tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“
Vystantis technologijoms, atsiradus internetui, sąmokslo teorijos ėmė plisti po pasaulį geometrine progresija. Tačiau jau nuo pat viduramžių sąmokslo teorijomis apipinta begalė dalykų: žydų tauta, raganos ir raganiai, kiek vėliau – masonai ir iliuminatai, XX amžiuje – Holokaustas, Šaltojo karo laikai, XXI amžiuje – Rugsėjo 11-osios įvykiai JAV, Covid-19 pandemija, klimato kaita. Sąmokslo teorijos skaičiuojamos šimtais – visų jų išvardyti neįmanoma. Bet ar kada teko susimąstyti, kokios šių teorijų ištakos? Vienas jau atpažįstame, kitas – tik pradedame atpažinti. Vienos gyvavo tik tam tikrą laikotarpį, apie jas žinome iš vadovėlių ar senelių pasakojimų, kitos – nemarios ar dar tik kuriasi.
Tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ atskleidžia intriguojantį sąmokslo teorijų pasaulį, kuriame dažnai išnyksta riba tarp realybės ir fikcijos, ir kartu kviečiama atsigręžti atgal bei pasidomėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis gimė ir sklido vienokios ar kitokios teorijos.
Štai viduramžiais buvo persekiojami ne tik raganos ir raganiai – kai kurios socialinės ir etninės grupės kaltinamos neįtikėtinais dalykais. Tačiau ar žinojote, kad tik 2022 m. išteisinta paskutinė Salemo (JAV) ragana? Viduramžiais sukurta teorija apie raganavimu užsiimančius asmenis ir jų slaptą susitarimą su velniu paveikė ištisas bendruomenes visame pasaulyje, pasibaigusias moterų persekiojimu.
Nuo tų pačių viduramžių kurstoma judofobija skatino tikėti, kad žydai neva kenkia krikščionims: iš pradžių šulinių nuodijimu, ritualinėmis žmogžudystėmis, vėliau – dėl skirtingų valstybių ekonominių krizių, siekio užvaldyti pasaulį, kartais dėl visų nelaimių ir nesėkmių kaltinant tik vieną žmogų – puikiai ir Lietuvos visuomenei žinomą George‘ą Sorosą. Net ir šiuolaikinių sąmokslo teorijų kontekste grįžtama prie senų nepatvirtintų tropų: nuo ritualinės žmogžudystės ir Ostijos išniekinimo iki neva slapto plano užvaldyti pasaulį per pasaulinę pandemiją.
Parodoje apimami visi svarbiausi istoriniai etapai. Jau minėti viduramžiai, Apšvietos epocha, kai masonai ir iliuminatai buvo apkaltinti Prancūzijos revoliucijos inicijavimu, pateikiami pirminiai šaltiniai, kurių „dėka“ sąmokslas išplisdavo lyg virusas. Vėliau – nuožmiausių XX amžiaus diktatūrų tarpsnis, parodantis, kaip kadaise gimusios sąmokslo teorijos tampa visuomenės manipuliacijos įrankiu, privedusiu prie vienos didžiausių žmonijos tragedijų – totalitarinių sistemų „valstybės priešų“ masinio naikinimo. Šaltojo karo tarpsnis turbūt kaip niekad išmokė visuomenes nepasitikėti niekuo ir bijoti visko. Nuo atominės bombos grėsmės iki kolorado vabalų. Neramūs laikai – karai, istoriniai sukrėtimai, revoliucijos – visuomet buvo palankūs sąmokslo teorijų sklaidai. Tad ir XXI amžiaus žmogus, paveiktas vis daugėjančių sąmokslo teorijų, nebepasitiki niekuo: nei oficialia valdžia, nei medicina, nei mokslininkais, vis neramiau kalbančiais apie klimato kaitą, nei technologijomis, kurių progresu naudojasi.
Tai jau trečioji parodos interpretacija. Pirmą kartą parodą sumanė ir parengė Lichtenau mieste (Vokietija) veikiantis muziejus „Stiftung Kloster Dalheim LWL-Landesmuseum für Klosterkultur“ [Dalheimo vienuolyno fondas. LWL krašto vienuolynų kultūros muziejus]. Didžiulė jos sėkmė paskatino Liuksemburgo miesto istorijos muziejų sukurti parodos adaptaciją, papildytą unikalia vietine ir savalaike perspektyva. Šįkart kviesime prisijungti prie šios kelionės Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, kur susipažinsite ne tik su žinomiausiomis liūdnai pagarsėjusiomis sąmokslo teorijomis, bet ir su jų ištakomis bei akivaizdžiais jas dekonstruojančiais įrodymais. Šia paroda siekiame ne tik supažindinti, bet ir skatinti kritinį mąstymą, atsparumą propagandai ir pačioms sąmokslo teorijoms.
Parodos kuratorės: dr. Ina Ėmužienė ir dr. Milda Kvizikevičiūtė. Parodos iniciatorė Lietuvoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.