Slaptieji tekstai: Picatrix

Lietuvos ezoterizmo studijų grupė prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į ketvirtąją ciklo „Slaptieji tekstai“ paskaitą. Balandžio 4 d. 18 val. Konferencijų salėje (V a.) lektorė doktorantė Ina Kiseliova-El Marasy (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) pristatys ir analizuos garsųjį arabų magijos traktatą, plačiai žinomą lotynišku pavadinimu „Picatrix“.
Andalūziečio okultisto Maslama’os al-Kurtubio (Maslama al-Qurṭubī, 906–964 m.) Ġāyat al-ḥakīm (liet. „Išminčiaus tikslas“) arba „Picatrix“ – turbūt vienas garsiausių Islamo aukso amžiaus grimuarų, dėl kurio autorystės ginčijamasi ne vieną šimtmetį. XIII a. į lotynų kalbą išverstas veikalas dažnai vadinamas talismaninės magijos vadovėliu, kuriame aprėpiamos astrologijos, alchemijos ir magijos žinios. Kaip ir islamo okultiniai mokslai apskritai, šios žinios glaudžiai susijusios su neoplatonizmu, vėliau jos padarė nemenką įtaką ir Vakarų ezoterizmo raidai. Kaip įmanoma, kad griežtai islamo pasaulyje draudžiama magija patenka į pasauliniu mastu žinomus vadovėlius? Kaip ji siejasi su islamo ezoterizmu ir ar tai išvis magija? Gal tai tik išminčiaus gebėjimas suprasti ir nukreipti dangiškas jėgas, siekiant savojo tikslo? Kokia islamiškojo talismano specifika ir kaip jis veikia? Ir galiausiai, kodėl kai kurie mokslininkai „Picatrix“ laiko lygiaverčiu „Corpus Hermeticum“ ir kitiems didiesiems slaptiesiems rinkiniams? Visa tai ir ne tik aptarsime paskaitoje balandžio 4 d.
Viešų paskaitų ciklas „Slaptieji tekstai“ skirtas reikšmingiausiems ezoterizmo istorijai tekstams pristatyti.
Paskaitose klausytojai supažindami su pačių tekstų turiniu, bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tam tikras tekstas tampa reikšmingas kultūroje ir palieka įspaudą idėjų istorijoje. Koks šių knygų santykis su kitais ezoterizmo tekstais ir meniniais, politiniais, moksliniais bei religiniais kontekstais, kokių socialinių procesų apsuptyje tekstas pasirodė ir kokį poveikį padarė visuomenei.
Vakarų pasaulio istorinę paletę apimantys tekstai leis pažvelgti į ezoterizmo istoriją, atpažinti ryškesnius ezoterinius sąjūdžius bei asmenybes, o skirtingoms disciplinoms atstovaujantys lektoriai padės kritiškai ir tarpdiscipliniškai įvertinti sudėtingą ir nevienalytį ezoterizmo reiškinį.
Renginį organizuoja Lietuvos ezoterizmo studijų grupė prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Vykusios ir numatomos paskaitos:
Vasario 22 d. „Corpus Hermeticum: tekstai, kontekstai, tikėtinos ištakos ir reikšmingos įtakos“, dr. Rasius Makselis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Kovo 7 d. „Corpus Hermeticum“, dr. Rasius Makselis
Kovo 21 d. „Evangelija pagal Tomą“, dokt. Gražina Kelmelytė-Ratniece
Balandžio 4 d. „Picatrix“, dokt. Ina Kiseliova-El Marassy
Balandžio 18 d. „Sefer ha-zohar“, doc. dr. Aušra Pažėraitė
Gegužės 9 d. Heinricho Kornelijaus Agrippa’os „De occulta philosophia“, dr. Laima Bucevičiūtė
Gegužės 16 d. Rozeinkreicerių manifestai „Fama Fraternitatis“ ir „Confessio Fraternitatis“, prof. dr. Gintautas Mažeikis
Rugsėjo 5 d. Helenos P. Blavatskajos „Slaptoji doktrina“, prof. dr. Audrius Beinorius
Rugsėjo 19 d. Aleisterio Crowley’io „Liber AL vel Legis“, dokt. Adas Diržys
Rugsėjo 26 d. Carlos’o Castanedos „Don Chuano mokymas“, dr. Eglė Aleknaitė
Spalio 3 d. Antono Szandoro LaVey’aus „Šėtono biblija“, prof. dr. Milda Ališauskienė
Spalio 17 d. H. P. Lovecrafto „Necronomicon“, dr. Skaidra Trilupaitytė, dokt. Adomo Žudžio audiovizualinis performansas

Daugiau informacijos ČIA