Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals

Šio projekto išeities taškas – geopolitinė suirutė, sukelta Rusijos karo Ukrainoje. Parodoje tyrinėjama Lietuvos ir ją supančio regiono kolonijinė istorija, įpinant ją į platesnį tarptautinį naratyvą ir išryškinant tarpusavio sąsajas. Koks normalumas įmanomas tebesitęsiančio konflikto kaimynystėje, praėjus trejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios gyvai stebint pasikartojančią istoriją? Parodoje atskleidžiamos skirtingų pasaulio regionų istorijos, ilgą laiką užgožtos dominuojančių galios diskursų.

Parodos pavadinime slypi nuoroda į Lubos Jurgenson esė „Kai mes pabudome. 2022 m. vasario 24 d. naktis: invazija į Ukrainą“ („Quand nous nous sommes réveillés. Nuit du 24 février 2022: invasion de l’Ukraine“, Verdier, 2023), kurioje rašoma: „Sienos yra naktiniai gyvūnai, jos juda, kol mes miegame. Turėtume visada būti budrūs.“ Ekspozicijoje susitelkiama į invazijos grėsmę, praeities okupacijų šmėklas ir išliekančias tikėjimo bei kalbos sistemas, kuriomis grįsta šio regiono gyventojų stiprybė ir atsparumas priešinantis represijoms. Pristatomi menininkai, pasitelkdami vaizduotę, poeziją ir protėvių išmintį kaip politinius įrankius, taip pat taikydami tiesiogines, dokumentines prieigas, tyrinėja sudėtingą kolonijinę istoriją, dabartinę tikrovę ir bando įsivaizduoti ateitis.

Energijos klausimas parodoje nagrinėjamas atsižvelgiant į galios santykius, veikiančius gamtos išteklių kontekste – jėgas, formuojančias valstybių politiką ir kraštovaizdį, kur eksploatacinė veikla išryškėja kaip pastovus kolonijinės priespaudos bruožas. Ekologinės eksploatacijos ir karo pasekmės pristatomuose darbuose atskleidžiamos per ilgai po konfliktų išliekančius toksiškus pėdsakus ir randus kraštovaizdyje. Žvilgsnis į landšaftą peržengia kartų̃ ribas ir virsta refleksija apie istorijos kartojimąsi bei giluminį laiką. Parodoje energija taip pat vaizduojama kaip dvasinė varomoji jėga, o gamta – kaip pasipriešinimo katalizatorius, aktyvuojamas per ikimodernius ritualus ir tikėjimus, saugančius kultūrinę tapatybę.

Paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ pirmąsyk buvo pristatyta 2024 m. rudenį meno erdvėse KADIST ir „Palais de Tokyo“ Paryžiuje, Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste. Šį kartą paroda parengta bendradarbiaujant su KADIST ir apima gausų šios meno organizacijos kolekcijos kūrinių rinkinį, taip kuriant dialogą su pirmosiose parodose Paryžiuje pristatytais darbais.

KURATORIŲ KOMANDA

NERINGA BUMBLIENĖ – kuratorė ir autorė. Tarp jos interesų sričių – šiuolaikinis menas, subtiliai apmąstantis dabartinio pasaulio iššūkius ir padedantis įsivaizduoti ateitį. Ji dažnai dirba prie projektų, kuriuose pristatomi nauji kūriniai, ir eksperimentuoja įtraukdama menininkus į situacijas, peržengiančias jų įprastos meninės praktikos ribas.

Nuo 2014 m. kuratorė Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje. Vilniaus performanso meno bienalės, pirmą kartą vykusios 2023 m., meno vadovė ir kuratorė. Lietuvos paviljono kuratorė 59-ojoje Venecijos meno bienalėje (2022 m.). Kuravo daugelį šiuolaikinio meno projektų: nuo didelio masto tarptautinių grupinių parodų ir performanso meno festivalių („Sienos yra naktiniai gyvūnai“, kokuratorė kartu su Émilie Villez, „Palais de Tokyo“ ir KADIST Paryžiuje, 2024 m.; viena iš 13-osios Baltijos trienalės kuratorių, 2018 m.) iki perspektyvių ir pripažintų menininkų solo parodų (Augusto Serapino, 2025 m.; Roberto Narkaus, 2023, 2022 ir 2020 m.; Pierre’o Huyghe’o, 2022 m.; Michaelo Rakowitzo, 2020 m.; Alejandro Cesarco, 2019 m.; Danielio Steegmanno Mangrané, 2018 m.; Liamo Gillicko, 2017 ir 2014 m., ir kt.).

ÉMILIE VILLEZ – Paryžiuje gyvenanti kuratorė, daugiausia dėmesio skirianti meninei ir kuratorinei metodologijai bei institucinių ekosistemų kūrimui. Decentralizaciją taiko kaip pagrindinį savo pasirinktos kuratorinės praktikos metodą, siekdama megzti ryšius tarp skirtingų kartų ir kilmės menininkų bei ieškodama naujų šiuolaikinio pasaulio suvokimo būdų.

2024 m. kuravo parodą „Des lignes de désir“. Joje eksponuoti 28 Paryžiaus „École des Beaux-Arts“ absolventų darbai, rekomenduoti tų metų žiuri. Kartu su Neringa Bumbliene kuravo parodą, 2024 m. rudenį Lietuvos sezono Prancūzijoje proga surengtą šiuolaikinio meno centre „Palais de Tokyo“ ir KADIST (Paryžius).

2013–2023 m. vadovaudama Paryžiaus KADIST fondui sukūrė personalinių ir grupinių parodų programą Paryžiuje ir tarptautinių partnerių institucijose, prisidėjo prie fondo kolekcijos papildymo perspektyvių bei pripažintų menininkų kūriniais.