Rasa Bugavičute-Pēce „Tas, kuris matė tamsoje“ rež. Rolandas Atkočiūnas

Tai spektaklis pagal lietuvių kilmės latvių rašytojos, dramaturgės Rasos Bugavičutės-Pēcės knygą „Berniukas, kuris matė tamsoje“ (latv. „Puika, kurš redzēja tumsā“).

Tai Jokūbo – berniuko, jaunuolio, o vėliau ir brandaus vyro, kurio tėvai yra neregiai – istorija. Istorija apie žmogų, kuris bando suprasti pasaulį, kad jame galėtų gyventi kiti. Jokūbo mama (Zelma) ir tėtis (Lionginas) yra akli. Bendrabutyje gyvena ir daugiau neregių. Berniukas nuo pat mažens tapo jų akimis. Aklumas – tai ne liga, juolab ne tragedija, tai egzistencinė būsena.

Jokūbą anksti užgriūva rūpesčiai ir atsakomybė. Jis visur yra kitoks: ir reginčiųjų visuomenėje, ir tarp neregių. Tačiau jis moka mylėti, jis auga ir bręsta, jį lydi prieštaros, bet ir kasdienybės džiaugsmai.

Spektaklyje nekeliamas klausimas, ką reiškia būti aklam. Klausiama – ką reiškia matyti. Tai dovana ar našta? Kaip žmogus gali augti, kai jau nuo pat pradžių reikia būti suaugusiu? Kokias žymes palieka artimas ryšys, kuris yra kartu ir meilė, ir priklausomybė?

R. Bugavičute-Pēce savo kūrybą grindžia socialinės realybės stebėjimu ir dokumentiniu jautrumu. Jos pjesėse svarbiausias yra žmogaus balsas – autentiška, gyva kalba, fiksuojanti tai, ką žmonės linkę nutylėti, o geriausiu atveju pasako puse lupų.

Spektaklio „Tas, kuris matė tamsoje“ istorija, herojai turi atitikmenis realiame gyvenime. Pastatymas artimas dokumentiniam teatrui, bent prie jo priartėja.