Pokalbis „Paralelės, sąsajos, skirtybės“ apie Vilniaus ir Klaipėdos teatrų istoriją

Prisimenant XIX a. Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje veikusių miesto teatrų sukaktis, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje įvyks pokalbis „Paralelės, sąsajos, skirtybės“. Bus aptariamos turtingos teatrų istorijos. Vilniaus ir Klaipėdos teatrai skaičiuoja 240-tus metus, Karaliaučiaus – 270-tuosius.

Kodėl teatro istorijoje įsitvirtino būtent šios jų kūrimosi datos? Ar įžvelgiamos šių teatrų veikloje paralelės? Kokios galimos sąsajos ar skirtybės? Apie tai svarstys muzikologės ir teatro istorikės prof. dr. Vida Bakutytė ir dr. Daiva Kšanienė. Tyrėjos yra šios temos specialistės ir publikai pateiks unikalių faktų bei istorijų, paaiškins istorinius procesus bei jų sąsajas.

Miesto teatrų kūrimasis pradėjo naują teatro epochą. Jų steigimąsi XVIII a. pab. ir XIX a. pr. visuose kraštuose inspiravo Apšvietos ideologija. Šviečiamasis amžius, Lietuvoje besitęsęs maždaug iki XIX a. 3 ar 4 dešimtmečių, tiesė kelią teatro meno demokratizavimui. Miesto scena artėjo prie įvairesnio socialinio luomo žiūrovo, jį augino, geriausiais laikotarpiais skatino socialinio išdidumo bei patriotinius jausmus. Tokiu būdu prisidėjo prie švietėjų iškelto miestiečių luomo formavimosi.
Kintant teatro meno paskirties suvokimui, istorinę patirtį imta derinti su nauja realybe. Pramoginę-rekreacinę funkcijas, būdingas XVIII a. II p. didikų teatrams, palaipsniui papildė šviečiamoji. Tai lėmė teatro visuomeninės reikšmės augimą. Miesto teatras tampa kultūros įstaiga, kurios veikla priklauso nuo miesto valdžios potvarkių, daugeliu atvejų – krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo bei valstybinės kultūros politikos.

Būdingais Šviečiamojo amžiaus atspindžiais buvo miesto teatrų steigimasis ir vėlesnė jų veikla XIX amžiuje svarbiausiuose Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestuose-centruose – Vilniuje (1785 m.), Karaliaučiuje (1755 m.), Klaipėdoje (1785 m.).
1796 m. pavasarį D. Morawskio Vilniaus miesto teatro trupė dar vaidino Oskierskių rūmuose, o nuo rudens – pagal Vilniaus architekto Piotro Rossi projektą – suremontuotose Radvilų rūmų patalpose (fligelyje). Būtent Mažuosiuose Radvilų rūmuose ir yra įsikūręs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Renginys nemokamas, registracijos nereikia