Paskaita „Ar moteris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo europietė?“

Edukacijos Nemokami renginiai
Paskaita „Ar moteris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo europietė?“
Apie renginį

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir muziejines vertybes.

„Jų moterys neturi vyriškų teisių, o mūsiškės viešpatauja daugeliui vyrų“, – taip XVI a. viduryje Mykolas Lietuvis priešpriešino Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jos rytinėms ir pietinėms kaimynėms – maskvėnų bei totorių visuomenėms, kuriose, jo akimis, moterys užėmė gerokai žemesnę padėtį. Tačiau ar teisinis moterų ir vyrų padėties palyginimas yra pakankamas kriterijus moters statusui visuomenėje įvertinti? Galbūt į moters sociokultūrinį, teisinį ir turtinį statusą LDK XVI a. verta žvelgti platesniame europiniame kontekste?

Kokią perspektyvą atveria moters padėtį reglamentavusių teisės normų kilmė ir teisėtvarkos pokyčiai XVI a. viduryje, ryškiai atsispindėję Antrajame Lietuvos Statute? Su kokiomis moters teisinės, turtinės bei sociokultūrinės padėties realijomis susiduriame? Romėnų bei saksų-Magdeburgo teisės tradicijų įtaka leidžia klausti ne tik apie moters teises ir galimybes, bet ir apie Lietuvos vietą Europos teisinių bei kultūrinių tradicijų kontekste. Ar moters teisinė padėtis gali tapti vienu iš raktų XVI a. LDK europietiškumui suprasti?

Atsakymų ieškosime Kristupo Lino Bernoto-Karazijos paskaitoje „Ar moteris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo europietė?“

Muziejinę vertybę pristatys: Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vadovas Valdas Steponaitis.

Muziejinė vertybė: Kepurėlė.

Kiti renginiai

By using this site, you consent to the use of cookies for analytical purposes, advertising and personalized content. For more information, read here.