Parkas | baletas

„Kokioje būklėje šiandien yra meilė, atsidūrusi krizėje, tapusi abejonių auka, susidūrusi su AIDS? Kokiais keliais keliauja jausmai, kokiu maršrutu einama jausmų kelionėje? Jei gebėjimas priešintis linkęs skatinti geismą, atrodo, kad noras patikrinti aistros eigą – formuojant ją tam tikram tikslui –  baigiasi tuo, kad dar labiau išaukština meilę.”

Angelin Preljocaj

Angelin Preljocaj yra viena originaliausių prancūzų šiuolaikinio šokio asmenybių. Ieškodamas to, kas dar liko iš „meno mylėti”, Preljocaj atsigręžė į XVII ir XVIII a. literatūrą, kurioje užgimė daugybė meilės ritualų ir kodeksų – nuo platoniškos sublimacijos iki paleistuvystės. 1994 m. l’Opera de Paris baletui sukurtame spektaklyje vedamas nuostabios Mozarto muzikos, choreografas trijuose spektaklio veiksmuose kuria savo mažą meilės intrigų dramą. Jo žiaurioje aistrų šachmatų lentoje ant kortos pastatytas tikros meilės aušros klausimas. Tai tarsi prancūziškas parkas, tampantis dekoracija veiksmui. Ypač įspūdingi šio spektaklio kostiumai, įvairuojantys nuo puošniausių barokinių krinolinų iki modernių, laisvų modernaus šokio drabužių.