Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės

Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia dramatiškus XX a. istorinius lūžius, emigracijos patirtį ir išskirtinį meninį kelią.

Gimusi Kėdainių rajone, ji augo nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau 1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, kartu su seserimi pasitraukė į Vokietiją. Ten dirbo metalo apdirbimo gamykloje, studijavo Štutgarto valstybinėje dailės akademijoje ir, paveikta pokario Europos meno bei Bauhauso idėjų, pradėjo formuoti savitą kūrybinį braižą.

1955 m. surengusi pirmąją personalinę parodą Kolumbijoje, menininkė netrukus atrado molį – medžiagą, nulėmusią visą jos tolesnę kūrybą. Po vyro žūties viena augindama du vaikus ji įkūrė dirbtuves „AkmuO“, tapusias svarbiu dizaino, amatų ir meno centru. Vėliau jos kūryboje įsivyravo organiškos, gamtos ir ikikolumbinių kultūrų įkvėptos formos, o skulptūros ir objektai jungėsi į erdvines kompozicijas, autorės vadintas instaliacijomis.

Menininkė paliko gausų piešinių, tapybos darbų, skulptūrų ir instaliacijų palikimą, kuriame susilieja Lietuvos, Europos ir Lotynų Amerikos kultūrinės patirtys. Parodos kuratorė ir Nijolės kūrybos tyrėja Laura Moreno Barbosa kviečia į šią kūrybą pažvelgti kaip į ciklišką, spirališką visumą – kultūrų susitikimą, įkvėptą vietinių Amerikos tautų pasaulėžiūros ir kviečiantį leistis į pažinimo kelionę.