KTU Teatro studijos „44” spektaklis „Sistere tempus”. XXVI TARPTAUTINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMAS „ANBO“ KODAS

„SISTERE TEMPUS”
Pjesės autorius ir režisierius Arnis Aleinikovas

„Sistere tempus“ (lot. „sustabdyti laiką“) yra absurdo komedija, laviruojanti tarp tikrovės ir teatro, tarp fikcinių personažų ir realių žmonių egzistavimo, tarp laiko tėkmės ir jos sustabdymo.

Spektaklio dėmesio centre – naujas mokslininkų išradimas, kuris kiekvienam jį turinčiam leidžia bet kuriuo metu sustabdyti laiką. „Future humans“ (liet. „Ateities žmonės“) korporacija filmuoja prietaiso reklamą, kurią realiu laiku režisuoja ir montuoja dirbtinis intelektas. Absurdiškose, komiškose ir kai kur nelogiškose scenose išryškėja ne tik tikrieji žmonių veidai, jų troškimai ir paslaptys, bet ir nenumaldomas noras sustoti bei pradėti gyventi lėčiau.

Trukmė 1 val. 20 min.

Forumas – kasmetinis universitetų teatrų bendruomenę jungiantis renginys, gyvuojantis nuo 2000 m., šiais metais vyks jau 26 – tą kartą. Jis suburia teatru besidomintį akademinį jaunimą bendrai teatrinei veiklai, organizuoja spektaklių parodymus, suteikia galimybę pažinti vieniems kitus, bendrauti ir keistis patirtimi. Forumas visada dedikuojamas kuriai nors temai ar svarbiai sukakčiai, – taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimui aktualius socialinius, kultūrinius, pilietiškumo, paveldo klausimus.

Prieš šimtą metų inžinierius aviatorius Antanas Gustaitis savo lėšomis sukonstravo lietuvišką lėktuvą ir pavadino jį „ANBO“. Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. skelbia lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Įdomi, įkvepianti ir tragiška Lietuvos aviacijos kūrėjų istorija verta nė vieno filmo, knygos ar spektaklio. Skirdami forumą lėktuvo „ANBO“ sukūrimo šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams paminėti, bandome ne tik atkreipti dėmesį, priminti šlovingą tarpukarių Lietuvos aviacijos pradžią, bet ir ieškoti sąsajų su dabartimi.

Liko neįminta mįslė, ką konstruktorius aviatorius Antanas Gustaitis užkodavo lėktuvo pavadinime „ANBO“. Jo amžininkai lietuvių lakūnai tai interpretavo šitaip: Antanas nori būti ore. Kiti pavadinime mato paties konstruktoriaus ir jo žmonos vardų junginį: Antanas ir Bronė. O gal tai jaunatviškos, kūrybiškos, patriotiškos asmenybės DNR kodas, leidžiantis darbštumu, užsispyrimu bet kurioje srityje pasiekti svarių rezultatų, „kalnus nuversti“?

Kaip jūs manote? Gal atsakymą rasite apsilankę forumo spektakliuose? Laukiame!