Der Wanderer | Elžbieta Liepa Dvarionaitė (fortepijonas)

Šią programą jungia klajūno – žmogaus, ieškančio savo vietos pasaulyje, – motyvas. Schuberto „Klajūno“ (Der Wanderer) idėja – ašis, aplink kurią vystosi visas pasakojimas.
Ilgesys, atmintis ir troškimas priklausyti atsiskleidžia skirtingais tos pačios vidinės patirties pavidalais – nuo romantizmo iki šiuolaikinės muzikos. Visus kūrinius lydi nematoma gija – bendras elegancijos pojūtis, peržengiantis stilistines ribas. Paprastumas, santūrumas ir rafinuotumas įgyja gilią išraiškos galią.

Klajonė neturi aiškaus tikslo ar galutinio atsakymo, tačiau jaučiama vidinė transformacija.
F. Schuberto „Klajūno“ fantazija, įkvėpta ankstesnės kompozitoriaus dainos „Der Wanderer“, plėtojama nenutrūkstamo judėjimo ir veržimosi pirmyn pojūčiu. Pasirinkti Schuberto valsai atskleidžia kitą kompozitoriaus muzikinio pasaulio pusę, pratęsdami jam būdingą skambesį kita forma. Ravelio „Valses nobles et sentimentales“ (,,Kilnūs ir sentimentalūs valsai”) užmezga dialogą, peržengiantį laiko ribas: kompozitorius perėmė Schuberto kūrinio pavadinimą, tačiau valsą perteikia turtingesne harmonine kalba, kurioje eleganciją paliečia dviprasmybė ir subtili ironija.

Ramintos Šerkšnytės „Fantazija“ pratęsia kelionę į šiuolaikinį garsų pasaulį – jos nostalgiškas charakteris ir neoimpresionistinės harmonijos tampa dar vienu ilgesio ir atminties atspindžiu.
Programos pabaigoje sugrįžtama prie Schuberto / Liszto „Der Wanderer“. Po „Klajūno“ fantazijos ta pati tema sutinkama iš naujo, leidžiant gerai pažįstamai melod