Bernardinai buvo viešojo kalbėjimo meistrai, pamokslais pritraukdavę minias žmonių. Tad atvykus į Vilnių, jiems reikėjo erdvios bažnyčios, o šiai – didelio sklypo. Toks atsirado stačiatikiškosios miesto dalies pakrašty – pelkėta, krūmokšniais užžėlusi vieta, šalia kelio į Polocką. Ilgainiui čia iškilo bažnyčia ir konventas, pražydo sodai, daržuose pakvipo vaistažolės, o prie Vilnios įsikūrė maudyklos.
Kodėl verta ateiti į šią ekskursiją?
Bernardinų bažnyčioje galima išspręsti daugelį problemų:
*ištiko žarnyno liga – padės šv. Bonaventūra,
*norisi ištekėti – tada pas šv. Antaną,
*nesiseka daryti reklamos – kreiptis į šv. Bernardiną,
*Marija iš Magdalos patars dėl estetinių procedūrų.
Ekskursijos metu bus galima palįsti po Vilniumi – patekti į rūsius, o palėpėje darytos fotografijos bus kaip iš lėktuvo. Beje, jeigu ruošiatės skristi, galėsite iškart pasirūpinti kelionės draudimu ir išgirsti šį tą apie Japoniją.
Tai ekskursija po bažnyčios erdves – tokias rudai baltas – kaip jos šeimininkų abitas.