Žydų renesanso menas iš Rubinstein-Horowitz kolekcijos

Šios kolekcijos savininkė Tania Rubinštein-Horovic yra kilusi iš kolekcininkų šeimos. Ji pirmoji savo šeimoje pradėjo domėtis žydų menu, nors pagrindus tam padėjo jos senelis, legendinis kolekcininkas Jakovas Rubinšteinas (gimė 1901 m. Varšuvoje, mirė 1983 m. Maskvoje). Per ketvirtį amžiaus, sovietų valdžios apribojimų sąlygomis, Jakovui Rubinšteinui pavyko sukaupti vieną ryškiausių XX a. pirmojo trečdalio dailininkų, gyvenusių ir kūrusių carinės imperijos ir SSRS teritorijoje, kūrinių kolekcijų.

J. Rubinšteino susidomėjimas kolekcionavimu sutapo su pasaulietinės žydų kultūros klestėjimo laikotarpiu carinėje imperijoje.
Šio kultūros klestėjimo, vadinamo „žydų renesansu“, laikotarpis buvo tragiškai trumpas. Jis prasidėjo Sankt Peterburgo žydų istorine-etnografine draugijos iniciatyva vykusiomis ir Kijevo bankininko barono Vladimiro Ginzburgo paremtomis rašytojo, žurnalisto ir etnografo S. An-skio (Saliamono-Zainvelio Rapoporto slapyvardis) ekspedicijomis į sėslumo zoną (1912–1914 m.) ir buvo brutaliai nutraukta Holokausto ir Stalino vykdytu žydų kultūros naikinimu 1948–1953 m.

Nuo XIX a. pabaigos carinės imperijos žydai galėjo užsiimti vaizduojamuoju menu ar teatro veikla, nors iš pradžių į Sankt Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją pateko tik keletas jų. Tačiau netrukus žydų jaunimas suplūdo į meną, o tai sutapo su avangardo pradžia, kai jaunieji menininkai galėjo mokytis Aleksandros Ekster studijoje Kijeve, Kijevo „Kultūros lygos“ meno skyriaus dirbtuvėse. Jie susibūrė į aukštąsias meno ir technikos dirbtuves (VCHUTEIN) ir aktyviai dalyvavo steigiant menininkų grupes.

Žydų teatras buvo svarbi judaizmo kūrybinių jėgų traukos vieta. 1919 m. įkurtas ir 1949 m. savavališkai uždarytas valstybinis žydų teatras GOSET rodė žydų autorių ir pasaulinės klasikos pjeses jidiš kalba ir folkloro įkvėptus kūrinius. Maskvos GOSET spektaklių scenas ir aktorių charakterius savo piešiniuose ir litografijose įamžino Šaja Bronšteinas, Itela Mastbaum, Irina Beliakova.
Nedideliame entuziasto Aleksandro Filcerio bute Maskvoje buvo sukurta privati kolekcija, kurią jis pavadino „Šiuolaikinio žydų meno muziejumi“. Šis išskirtinis muziejus nelegaliai veikė iki 1999 m., o, kai jo kūrėjas persikėlė į Izraelį, kai kurie šio muziejaus eksponatai pateko į Tanios Rubinštein-Horovic kolekciją.

Čia pristatome dalį Cfanija-Gedali Kipniso darbų, jidiš pavadinimu Shtetl – arayn un aroys (liet „Štetlas iš vidaus ir išorės“).

Kontaktas: Rima Kazlauskaitė, vadybininkė. Mob. +370 609 15 132; El. paštas [email protected]