Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje

Parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ kviečiame XXI a. Lietuvos menininkių praktikas pažinti fone, kurio jos vertos – Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje.

Šalia XVI–XIX a. Vakarų Europos dailininkų įsikuriantys XXI a. kūriniai irgi atkeliavo iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus saugyklų, priglobiančių ne tik gobelenus ir nuotraukas, bet ir vieną iš valstybės idėjų, jos kultūros ir atminties prioritetus. Atverdami šią kolekciją ir norėdami ją aktyvuoti, turime patys daryti dalykus, kurių, atrodo, negalima daryti – pavyzdžiui, atsisakyti mandagios tylos ar savo kuratorinio autoriteto. Ir tai pavyksta tik kartais – net rašydama šį tekstą nežinau, kaip bus. Kad ir kaip pasisuktų paroda ir pasaulis, tikiuosi, kad bent trumpam galėsite joje daryti jei ne viską, tai bent truputį to, ko negalima: tuoktis su kuo norisi, skaityti svetimus susirašinėjimus, išdidžiai sirgti ir būti vienumoje, primygtinai dovanoti kūrinius, sutikti save kaip dievybę. Kurti kiek perspaustus pavadinimus bendram ir asmeniniam džiaugsmui – vienam iš natūraliausių ginklų prieš žiaurybę.