„Taip toliau“ kino klubas: „Kupalos išvakarės“

Šis kino klubo sezonas skirtas filmams, kuriuos savo laiku draudė, cenzūravo, karpė, permontavo arba pamiršo giliai archyvų lentynose. Filmams, kurie neatitiko normų, nesilaikė tradicijos, laužė taisykles ir buvo nepatogūs. Kaip akmuo bate.

Birželio 3 dieną kviečiame į antrąjį klubo filmą – poetinio Ukrainos kino meistro Yuri Ilyenko filmą „Kupalos išvakarės“, siurrealistišką meilės istoriją pagal Mykolos Hoholio novelę.

Apie filmą
Rež. Yuri Ilyenko
Ukraina | 1968 | 71 min. | ukrainiečių k. | subtitrai lietuvių ir anglų k.

Yuri Ilyenko išgarsėjo kaip kino operatorius, nufilmavęs Sergejaus Parajanovo filmą „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1964). Antrąjį savo kaip režisieriaus filmą „Kupalos išvakarės“ (1968) režisierius pastatė pagal Mykolos Hoholio novelę – ukrainietiškąją „Fausto“ variaciją. Kaip ir pirmasis režisieriaus filmas „Šulinys ištroškusiems“ (1965), „Kupalos išvakarės“ buvo uždraustas sovietų valdžios, argumentuojant ukrainietišku nacionalizmu ir formalizmu.

Meilės istorijoje apie jauną valstietį Petro ir jam nepasiekiamą šeimininko dukrą, Ilyenko įpina gilius Ukrainos mitologijos sluoksnius. Merginos tėvas prieštarauja jų santykiams, nori dukrą ištekinti ne už paprasto darbininko, o už turtingo žemvaldžio. Nevilty paskendęs Petro sutinka Basavriuką – tikriausiai patį velnią – kuris pasiūlo sandėrį, leisiantį Petro gauti tai, ko jis geidžia.
Vienas iš nedaugelio ukrainietiškų filmų, nufilmuotų ant 70 mm juostos, „Kupalos išvakarės“ užburia ryškiomis spalvomis, magiškomis mizanscenomis ir siurrealizmu. Laisvai šokinėjantis tarp žanrų – nuo komedijos iki siaubo – filmas neša žiūrovus į svaiginančią kelionę, kurios dalis nufilmuota dabar jau po Kanivo tvenkinio vandenimis paskendusiame kaime.