Paroda „Plyta prie plytos“

Lietuva – miškų kraštas, tad daugelį šimtmečių vyraujanti statybinė medžiaga buvo medis. Baltai ir jų šiauriniai kaimynai lyviai su mūro statyba susipažino gana vėlai – XII a. pabaigoje, kuomet Livonijos vyskupas prie Dauguvos pastatė pirmąją šiuose kraštuose mūrinę bažnyčią.

XIII a. susikūrusiai pagoniškai Lietuvos valstybei reikėjo apsiginti nuo intensyvios Ordino ekspansijos, todėl XIII a. antroje pusėje – XIV a. pradėta statyti pirmuosius mūrinius gynybinius pastatus – pilis. Skverbiantis krikščionybei radosi ir pirmosios mūrinės bažnyčios. XIV–XV a. pagal Magdeburgo teisę tvarkomuose miestuose imta statyti mūrinius civilinės paskirties pastatus – pirklių namus ir sandėlius; plito ir mūriniai miestiečių gyvenamieji namai. XV a. pabaigoje – XVI a. ištobulinus plytų gamybą ir plytų mūro architektūrą, Vilniuje sukurtas gotikos šedevras – Šv. Onos bažnyčia.

Žiūrėdami į mūrą, retai kada atkreipiame dėmesį į plytą, nes ji, net ir senovinė, atrodo paprasta ir nekelianti nuostabos, nes yra tik viena iš daugybės visiškai vienodų sienos dalelių. Tačiau pažvelgus iš arčiau matyti, kad plytos ne tokios jau ir vienodos.
Šioje parodoje siūloma pažvelgti į plytą iš arčiau ir sužinoti, kaip jos buvo gaminamos, kodėl įgydavo vienokią ar kitokią formą ir kokios informacijos šiandien gali suteikti apie ją pagaminusių žmonių kasdienę aplinką.

Parodoje eksponuojamos Lietuvos nacionalinio muziejaus bei Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose saugomos XIII–XVIII a. plytos rastos Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose. Plytų gamybos procesas pristatomas pasitelkiant inkonografinę bei videomedžiagą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Plyta prie plytos“ atidaroma Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje 2025 m. gegužės 21 d. 17 val.

Parodos organizatorius ir partneriai

Organizatorius
Lietuvos nacionalinis muziejus

Partneriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Lietuvos istorijos institutas