Morta Gudeliauskaitė: „Palaimingas laukimas / Blissful waiting“

Paroda „Palaimingas laukimas / Blissful waiting“ tyrinėja psichologinę nesvarumo būseną – laiką, kai fizinio karo aplinkoje nėra, tačiau jo buvimas pasąmonėje yra nuolatinis. Tai kasdienybės skilimas tarp yra ir nėra. Bandymai gyventi įprastą gyvenimą – darbas, laikas su šeima bei draugais, kelionės – vyksta fone veikiant nuolatiniam nerimui ir empatijai tiems, kurie yra fronte. Šis kontrastas dekonstruoja realybę ir paverčia ją siurrealia.

Užsitęsusi nežinomybė ir grėsmės nuojauta išprovokuoja gynybinius mechanizmus – mūsų vidinius gyvūnus. Kiekvienas į šią nesvarumo būseną reaguoja individualiai. Kūrinių fragmentiškumas vaizduoja galimo pokyčio nuojautą ir nuolatinį vidinį nerimą, nors gyvenimas eina sava vaga.

Šioje ekspozicijoje pristatoma 12 tapybos darbų, sukurtų 2025-2026 metais. Šiuo laikotarpiu nugulė darbuose nuo Ukrainos karo gyvenęs jausmas, kuris buvo pajaustas ir kituose žmonėse – ilgai pažįstamuose ir sutiktuose vieną kartą. Nors ciklo idėja gimė 2025 metais, gegužės mėnesio įvykiai tik sustiprino jos aktualumą ir artumą kiekviename.

Autorės žodis: apie kūrybą nesvarumo būsenoje

„Ši paroda man ypatinga – tai mano pirmasis autorinis tapybos pristatymas visuomenei. Galimybė surengti savo parodą visada atrodė kaip tolima, sunkiai pasiekiama svajonė, todėl šiandien išgyvenu didžiulį džiaugsmą. Kartu jaučiu ir natūralų nerimą – juk parodyti savo darbus viešai reiškia parodyti visuomenei pačias giliausias savo vidines mintis.

Parodos idėja gimė stebint save ir aplinką: tą keistą, paralyžiuojantį jausmą, kai geri kavą jaukioje kavinėje, o mintimis esi ten, kur griūva pasauliai. Tapymas man tapo ne tik saviraiška, bet ir būdu suvaldyti nuolatinį vidinį triukšmą, transformuoti nerimą į kažką apčiuopiamo ir vizualaus.

Nors šis pirmasis žingsnis labai džiugina, kartu kirba klausimas: ar atėjęs žiūrovas užčiuops šią keistą nesvarumo būseną ir savyje? Keldama sau šį klausimą, išsikėliau tikslą – noriu, kad mano darbus pamatęs žmogus pajustų, jog nėra vienas su savo pasąmonine baime ar kaltės jausmu. Mes visi išgyvename tą patį kolektyvinį nesvarumą. Tapyba man – tai kalba, kuria noriu pasidalinti viltimi. Viltimi, kad net ir skilusioje realybėje, kai viskas aplinkui atrodo beprasmiška, įmanoma atrasti prasmę bei išlaikyti žmogiškumą.“

Daugiau informacijos apie autorę ir parodą čia.

Paroda įrengta Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės apačioje.

Susitikim rugpjūčio 7-tą, 18 val., parodos atidaryme su autore!

Įėjimas laisvas ir nemokamas! Sek rodykles arba klausk kalėjimo komandos vietoje.

Paroda veiks nuo rugpjūčio 7 iki spalio 7 dienos.
Lankymas atviras kasdien nuo 12:00 iki 20:00 val.