Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis

Teodoro Kazimiero Valaičio (1934-1974) darbų paroda Vlado Vildžiūno galerijoje

Liepos 9 d. 19 val. Vlado Vildžiūno galerijoje pristatoma paroda „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis”. Vakaro metu improvizuos Janas Maksimovičius ir Eugenijus Kanevičius.

Taip jau nutinka, kad savo „aukso fondo” menininkus prisimename tik kas dešimtmetį, minėdami gimimo ar/ir mirties sukaktis. Bet ir tai yra prasminga, nes užauga nauja karta, kuriai šių menininkų kūryba yra nauja, nematyta, įdomi ir aktuali patirtis. Tai paliudijo ir didelio susidomėjimo sulaukusios 2022–2024 metais vykusios parodos apie Vladą ir Mariją Vildžiūnus bei Kazimierą Zimblytę Vlado Vildžiūno galerijoje. Natūrali šio parodų ciklo tąsa – Teodoras Kazimieras Valaitis, besirikiuojantis į „tyliųjų modernistų” gretą, kurie 7-9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais lankydavosi Vlado ir Marijos Vildžiūnų namuose Vilniaus Jeruzalėje, kartu kūrė „laisvamanybės oazę”, kurioje buvo laužomi socialistinio realizmo šablonai ir mezgami autentiški kūrybiniai ryšiai su laisvuoju pasauliu už geležinės uždangos.

Paskutinė Valaičio personalinė paroda, skirta jubiliejinėms menininko gimimo ir žūties datoms paminėti, buvo surengta 2024 metų liepos mėnesį Palangoje Antano Mončio namuose-muziejuje. Ji truko nepilną mėnesį, todėl ekspozicija Vilniaus Jeruzalėje tarsi pratęsia ją ir papildo nauju kontekstu, susijusiu su Vildžiūnų namais ir skulptūrų sodo istorija, sugrąžina Valaičio darbus į šias erdves po 22 metų petraukos.

Turbūt dažnam vyresnės kartos žmogui iš atminties išnyra jau beveik chrestomatiniu tapęs vaizdas: „Teodoras ant juodo žirgo tiesiai iš Riešės žirgyno atjoja aplankyti mūsų į Jeruzalę tą 1973-iųjų vasarą (metai prieš žūtį). Kaip romantiškas riteris, jis apsuka ratą žalioje pievoje aplink Vlado karalienę „Barborą” (A.M. Sluckaitė-Jurašienė). Tai vieni iš negausių V. Vildžiūno dokumentinių kadrų, užfiksavusių jį gyvą… 1974 m. rudenį Valaitis žūsta gaisre. Dirbtuvėj – ištisas nerealizuotų sumanymų lobynas. Sode keletas skulptorių per pusantros paros iškapoja ąžuolinį paminklą. Pasikeisdami dirba S. Kuzma, L. Virbickas, Š. Šimulynas.

Vlado Vildžiūno draugystė su Valaičiu, užsimezgusi dar studijų metais (Vilniaus dailės institute), su petraukomis tęsėsi iki pat menininko žūties. Juos siejo ir domėjimasis pasaulio modernistais grandais – H. Moore’u, C. Brancusiu, J. Arpu, A. Calderiu, J. Lipchitzu –, o taip pat monumentalumo supratimas/pajautimas skulptūroje. Ir po Valaičio mirties Vildžiūnas ir artimi menininko šeimos draugai rūpinosi Valaičio palikimu, jo sklaida, įgyvendinimu iš patvarių medžiagų (paroda „A hūm” Japonijoje; skulptūra „Inkaras” Jeruzalės skulptūrų sode; išdidinta ir atlieta iš bronzos Valaičio skulptūra „Karys” ir kt.)

Teodoras Kazimieras Valaitis (1934-1974) – neabejotinai vienas ryškiausių XX a. antros pusės Lietuvos modernistų, universalus ir intelektualus kūrėjas, kaip jį prisimena amžininkai ir bičiuliai – Renesanso žmogus, dvasios aristokratas. „Jis gyveno ir kūrė su dideliu užmoju, metęs iššūkį uždarai, baimės kaustomai visuomenei, žaisdamas azartišką, pavojingą žaidimą su likimu” (A.M. Sluckaitė-Jurašienė). Pagarsėjęs dekoratyvinei dailei priskiriamais laisvais ir drąsiais restoranų interjerų (dauguma sunaikinta) ir SSSR parodų paviljonų užsienyje sprendimais, Valaitis turėjo ir kitą, „tyliojo modernisto” pusę, kuri skleidėsi per „grynąjį meną”, kuri yra mažiau žinoma, bet ne mažiau įdomi ir moderni jo kūrybos dalis. Viešumoje matomų Valaičio darbų – vos keli, žinomiausias –„Vėtrungė“ Vilniaus Lazdynų rajone. Todėl aktualu ir prasminga prisiminti šią „tyliąją” Valaičio kūrybą, kuri ir eksponuojama Vlado Vildžiūno galerijoje: skulptūros iš bronzos, putplasčio ir gipso,  kalstyto metalo reljefas, atliejos iš bronzos, kompozito pagal putplasčio ir molio skulptūrų originalus, žalvario skulptūros, atkurtos pagal originalius kartono narstinius (atkūrė G. Kavaliauskas), tapyba, piešiniai, eskizai. Skulpūra „Saulės paukštis”, naujai atlieta pagal putplasčio originalą, rodoma po ilgos petraukos – originalas iš putplasčio buvo eksponuotas pomirtinėje Valaičio parodoje 1975 m., o vėliau ilgą laiką buvo pradingęs. Nemažai piešinių ir eskizų įrėminti ir eksponuojami pirmą kartą.

Parodos eksponatus skolino Mariana Bruni ir Gediminas Kavaliauskas, Aušra Petrauskaitė, keli darbai – iš Vildžiūnų kolekcijos.

Juodojoje galerijos salėje parodos eksponavimo metu bus rodoma archyvinė dokumentinė medžiaga apie Valaitį – V. Vildžiūno 16 mm kino kamera užfiksuoti kadrai su Valaičiu Vilniaus Jeruzalėje, Jono ir Aušros Jurašų vestuvėse, Valaičio dirbtuvės, Valaičio darbai interjeruose ir iš pomirtinės parodos 1975 m. Ekskursijų metu bus galima pasižiūrėti ir LRT „Legendų” laidą apie T. K. Valaitį (rež. A. Stonys, ved. A. Stonytė-Budzinauskienė, 2016 m.).

Parodos lankymas: IV-VI nuo 12 iki 19 val. iš anksto susitarus telefonu: +37068578257 arba el.p.: [email protected].
Facebook: Vlado Vildžiūno galerija. Jeruzalės skulptūrų sodas

Parodos organizatorius VšĮ „Vilniaus Jeruzalės meno centras”.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuotrauka: T. K. Valaitis Jeruzalės skulptūrų sode 1973 metais. Kadras iš V. Vildžiūno filmuotos dokumentikos.