„Turi tie Namai stovėti ant kalno, aš visus savo paveikslus atiduosiu tiems namams“, – šiuos M. K. Čiurlionio žodžius apie Tautos Namų sumanymą yra paliudijusi Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
Tautos Namų idėja buvo iškelta dar 1907 m., o 1911–1913 m. Vilniuje, ant tuomet Baufalo vardu vadinto dabartinio Tauro kalno, už lietuvių bendruomenės aukas buvo įsigytas sklypas jų statybai. Istorinės aplinkybės šiam sumanymui sutrukdė, tačiau praėjus daugiau nei šimtmečiui šioje teritorijoje jau kyla Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai.
Tačiau kokią istoriją slepia pats Tauro kalnas?
Neseniai Tautos namų santara išleido Antano Gudelio knygą „Vėlino kalnas, Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija“, skirtą Tauro kalno ir jo vardų kaitos istorijai. 1441 m. Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestui kalnas minimas Czartowa góra vardu – Velnio kalnas. Knygoje keliamas klausimas, ar šis pavadinimas galėtų būti siejamas su Vėlinu – vienu svarbiausių senovės lietuvių dievų – ir ar ant dabartinio Tauro kalno galėjo egzistuoti jam skirta šventvietė.
Apie tai diskutuos knygos autorius Antanas Gudelis, istorikas Kęstutis Gudmantas, etnologas prof. Libertas Klimka, mitologė dr. Nijolė Laurinkienė ir archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.
M. K. Čiurlionio kūrinius skambins Rokas Zubovas, o lietuvių liaudies dainas atliks ansamblis „Kankleliai“.
Kviečiame!
Vilniaus turizmo informacijos centras Pilies g. 7, Vilnius, +370 5 262 9660 [email protected]