YRÀ IR ỸRA I Edgaro Cickevičiaus fotografijos paroda

Gegužės 5-18 d. kviečiame į debiutinę Edgaro Cickevičiaus fotografijos parodą „Yrà ir ỹra”. Lankymas nemokamas.

Susitikimas su autoriumi vyks gegužės 7 d. 19 val.

Galerininkės Vilmos Jankienės pokalbis su fotografu Edgaru Cickevičiumi sutinkant debiutinę parodą „Yrà ir ỹra“.

1. Esate filosofuojantis fotografas, studijavote filosofiją ir politinę kritiką, šiuo metu dirbate fotografu Kauno dienos portale. Kas lėmė jūsų apsisprendimą atiduoti duoklę fotografijai, o filosofijai – mažiau?

Tikriausiai, lūžio taškas buvo tada, kai įstojęs į filosofijos magistro studijas, dažnai vietoje paskaitų pasirinkdavau ėjimą fotografuoti. Nujaučiau, kad bandydamas prie filosofinio mąstymo priartėti universitete, iš tiesų nuo filosofijos tolsiu, kol galiausiai tapsiu referavimo mašina. Pamaniau, kad perėjęs į fotografijos erdvę būsiu arčiau filosofijos . Gali būti, kad toks sprendimas buvo Slavojaus Žižeko tekstų įtaka, nes juose gan akivaizdžiai pademonstruojama, kad neretai meno kūriniuose gali būti didesnis filosofinis krūvis nei lėkštoje filosofijoje. Toks mano manevras, žinoma, turi kainą: dirbdamas su vaizdu iš lėto virstu barbaru, darbo su kalba įrankiai bunka.

2. Parodos eksponatų nėra daug – 19. Tuos yrančius paviršius ir įtrūkimus pastebite ir fiksuojate itin atkakliu žiūros filtru, tačiau jis yra taikomas tik šiuolaikybei, lyg byrėtų ir irtų tik ši diena. Patikslinkite tuomet parodos idėją ir kur ieškojote „yrà ir ỹra“ liudijančių faktų.

„Yrà ir ỹra“ – tai susifokusavimas į formą, indikuojančią daiktų artėjimą link pabaigos. O pats šių faktų ieškojimo momentas ¬¬nėra jau toks aiškus, nes dažniausiai juos randu, kai neieškau ir nenoriu surasti. Nuskambės gal kiek keistai, bet tada, kai ieškau, aš bandau imituoti save, o tai jau panašu į aklavietę. Nuotraukų serija gimsta tada, kai fotografui nepavyksta surasti to, ko jis nori, todėl reikia daugiau vaikščioti ir mažiau ieškoti.

Visą pokalbį skaitykite čia.