Judantys vaizdai Sapiegų rūmuose: Prieš užmiršimą

Pirmadienį, gegužės 12 d., 18:00 val. kviečiame į „Judančių vaizdų Sapiegų rūmuose“ seansą organizuojamą bendradarbiaujant su meno, rezidencijų ir edukacijos centru „Rupert“!

Prisiminimai atspindi pirmojo asmens perspektyvą. Jie permainingi ir netikslūs, nuspalvinti mūsų mėgstamų patirčių ir išorinių aplinkybių. Tačiau jie tebėra pagrindiniai įrankiai, padedantys mums diagnozuoti savo negalavimus ir suvokti savo reikšmę.

Programoje „Prieš užmiršimą“ pristatomi „Rupert“ rezidentų Sweatmother, Annie Crabtree ir Siru Wen filmai. Visi trys menininkai buvo atrinkti praėjusią vasarą vykusio atviro konkurso būdu ir pakviesti dalyvauti šiame kino praktikoms skirtame rezidencijų sezone, apimančiame koordinuotą mentorystę ir viešąją programą. Nors kiekvienas menininkas filmus kuria skirtingomis priemonėmis, jie visi nagrinėja atminties trapumą, sudėtines traumas ir kelia klausimą, ar mūsų netobulai sutverti biotechnologiniai „standieji diskai“ išties jau atgyvenę.

Programą sudarė „Rupert“ kuratorius JL Murtaugh, jam talkino kuratorė Tea Gradassi. Po filmų peržiūros Sapiegų rūmų tyrimų vadovė, kuratorė Inesa Brašiškė moderuos pokalbį su Annie Crabtree ir Sweatmother. Renginys vyks anglų kalba.

„Rupert“ yra Vilniuje nuo 2012 m. veikiantis meno, rezidencijų ir edukacijos centras. Jo misija – vykdant tarpdisciplinines programas skatinti glaudų menininkų, mąstytojų, tyrėjų ir kitų kultūros veikėjų bendradarbiavimą. „Rupert“ rezidencijų programas remia Lietuvos kultūros taryba ir „Tech Zity“.

Bilietai čia.

Programa:

• „Teta, triratis“
  Siru Wen / 2021 / JAV, Kinija / 23 min.

Teta ant triračio galinės sėdynės veža Siru iš pradinės mokyklos į seną močiutės butą. Kūrinyje atgyja prisiminimai, kitu kampu pamatomos erdvės, trūkinėja garsas, dirba kūnai, aptariami šeimos reikalai.

Siru Wen (gyvena Los Andžele, JAV, ir Kinijoje) yra tarpdisciplininio meno kūrėja, kurios praktikoje susipina instaliacijos, filmai ir fotografija. Savo kūriniuose ji mąsto apie prasmes, energijas ir jausmus, kurie teka arba sustoja tarp erdvės ir laiko, tyrinėdama, kaip laikas formuoja erdves ir būtybes, o erdvės ir būtybės atskleidžia laiką. Siru darbai buvo eksponuoti „Sheffield DocFest“ (JK), galerijoje „A.I.R.“ (Niujorkas, JAV), CChV Juano Downey tarptautiniame konkurse (Santjagas, Čilė), judančio vaizdo bienalėje „B3“ (Vokietija) ir kitur. Menininkė yra rezidavusi šiuolaikinių menų centre „Bemis“ (Omaha, JAV), „18th Street Arts Center“ (Los Andželas, JAV) ir šiuolaikinio meno muziejuje MASS MoCA (Masačusetsas, JAV).

• „Be pavadinimo“
  Sweatmother / 2022 / JAV ir JK / 9 min.

Šiame gyvai atliekamame performanse menininkas, naudodamas savo sintezavimo metodiką, sukuria „moterį“, kuri yra jo paties praeities atspindys. Techniškai sudėtingas filmas vaizduoja translyčio žmogaus kūną ir kūną kaip įrankį – saugantį, padedantį siekti euforijos, vykdyti atradimus ir eksperimentus, leidžiantį kitiems atpažinti mūsų tapatybes.

Sweatmother (gyvena Londone, Jungtinėje Karalystėje) yra menininkas ir filmų kūrėjas. Savo judančio vaizdo kūriniuose eksperimentiškai derindamas performansą, paties filmuotą dokumentaciją, interneto ir archyvinę medžiagą, per bendrus projektus ir gyvus potyrius tyrinėja ir atskleidžia queer gyvenimo patirtis. Sweat sukūrė internetinį „Kitoniškumo archyvą“ (Otherness Archive), kuriame kaupiami novatoriški šiuolaikiniai ir istoriniai audiovizualiniai kūriniai, atspindintys translyčių ir queer žmonių patirtis. Menininko darbai buvo eksponuoti tarptautiniu mastu: 2024 m. Venecijos bienalėje, ICA, (Londonas, JK), 69-ajame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje (Vokietija) ir kitur.

•  „Vidūs viduje“ (kuriamo filmo ištrauka)
  Annie Crabtree / 2022– / JK / 12.22 min.

Filme derinami skaitmeniniai ir analoginiai kadrai, nufilmuoti tariamoje Emily Brontë romano „Vėtrų kalnas“ veiksmo vietoje, sukuriant aliuziją į traumuotos atminties cikliškumą ir bergždžias pastangas išeiti iš šio rato bei susitaikyti su praeitimi meninink vaikystės kraštovaizdyje.

Annie Crabtree (gyvena Glazge, Jungtinėje Karalystėje) yra judančio vaizdo meninink. Savo kūryboje subjektyvumą ir emocijas tyrinėja kaip priemones, leidžiančias feminizmo, autoteorijos ir emocinės geografijos kontekstuose mesti iššūkį dominuojančioms socialinėms ir kultūrinėms normoms. Meninink domisi bendruomeniniais judančio vaizdo kūrinių atsiradimo būdais ir bendraautorystės reikšme menininko vaidmeniui. Annie eksponavo savo darbus Edinburgo meno festivalyje (JK), „Glasgow International“ (JK), filmų ir judančio vaizdo festivalyje „Alchemy“ (JK), Londono trumpametražių filmų festivalyje (JK) ir kitur. Meninink kūrybą remia Hope Scott fondas ir „Creative Scotland“.

Bendra filmų programos trukmė – 45 min.