Gerda Paliušytė „Lūkesčiai“
Paroda „Lūkesčiai“ – naujausias menininkės Gerdos Paliušytės kelerius metus vystomo projekto „Vaikinai ir mėlynos gėlės“ skyrius. Šis projektas apima dvi fotografijų serijas – „Vaikinai“ (pradėta 2021 m.) ir „Mėlynos gėlės“ (pradėta 2022 m.), kurios visada eksponuojamos kartu ir tyrinėja standartizuotas sistemas bei įvairias intymumo formas.
Šios parodos ašis – baltų orchidėjos žiedų makrofotografijų serija. Jie išaugo nužydėjus ir nukritus injekcijomis mėlynai dažytiems žiedams – trumpalaikei gėlių industrijos klastotei, kuria viliojami pirkėjai. Didelio formato rašaliniai giclée atspaudai leidžia įsižiūrėti į įprastai nematomą baltų žiedų tekstūrą ir pustonius – gamtos pasipriešinimo spalvinei manipuliacijai rezultatą. Dienos šviesoje beveik susiliedami su ekspozicine erdve, šie objektai savo kontūrais vaizduotėje piešia skirtingus kūnus ir erdves, išryškindami vaizdinių ir iš jų konstruojamų pasakojimų sąlygiškumą. Ar tai, ką matome, tikrai įvyko? Ar šis vaizdas iš tiesų egzistavo?
Panašų sąlygiškumo pojūtį kuria ir kitas parodos dėmuo – menininko Gedimino G. Akstino skulptūrinis objektas – dėžė. Dvi skirtingos transportavimo pakuotės – du kūnai, autoriniu gestu sujungti į vieną kūrinį „Mes“, laikinai suspenduoja šių masinės gamybos daiktų pirminę paskirtį. Dėžė parodoje tampa savarankiška erdve – joje eksponuojami lankytojams išsinešti skirti vaizdai. Tarp jų – fotografija iš serijos „Vaikinai“ bei degalinę primenančios interjero ir eksterjero formos, savo abstraktumu artimos gėlių makrovaizdams. Kaip ir dėžės atveju, tai praardyta realybė, sukurta remiantis realiais vaizdiniais ir formomis, tačiau nebaigta, kintanti, tapusi nuoroda į tiražuojamas prekybinių mainų erdves.
Visi parodos elementai – gėlių makrovaizdai, transportavimo dėžė, menamos erdvės – įkūnija sustabdytą judėjimą. Nuolatinėje cirkuliacijoje ir lūkesčių persmelktoje realybėje pauzė tampa inerciją ardančiu gestu. Išdidinti žiedų vaizdai ir maketą primenanti dėžė, tarsi mikropasaulis talpinanti kitus vaizdus, susuka erdvės ir laiko kilpą tarp išorės ir vidaus, irimo ir kūrimosi. Nuolatinių produkcijos ciklų ir nerimo nualintoje tikrovėje įsiterpia plyšys – dabarties akimirka, atverianti vaizduotės galimybę.
GERDA PALIUŠYTĖ (g. 1987 m.) – Vilniuje kurianti menininkė. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Menininkės filmuose, fotografijose ir instaliacijose dažnai tyrinėjamos skirtingos intymumo ir kolektyvinio būvio formos. Tarp jos fotografijos projektų – ciklai „Ceciliui“ (2018–2020 m.) ir „Vaikinai bei mėlynos gėlės“ (nuo 2021 m.), abu išleisti kaip menininkės leidiniai. 2025 m. pasirodys naujas Gerdos Paliušytės filmas „Laivas“, skirtas choreografui ir šokėjui Algirdui Stravinskui.
Naujausios Gerdos Paliušytės personalinės parodos surengtos šiuolaikinio meno centro „Jeu de Paume“ (Paryžius) erdvėje Tūro pilyje ir projektų erdvėje „Editorial“ (Vilnius). 2020 m. menininkei skirtas „Rupert“, Lietuvos kultūros instituto ir „Somerset House Studios“ įsteigtas rezidencijos apdovanojimas.
