Lietuvos dailė 2012: 18 parodų. Kino ir videofilmų programa „Vieta, laikas ir prisiminimai“

Parodos „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ kino ir videofilmų programą sudaro 18 pastaraisiais metais sukurtų darbų. Atrenkant kūrinius į šią programą, viena vertus, siekta įvairovės, kita vertus, audiovizualinė kūryba traktuota su šiuolaikinio meno diskursui būdingu atvirumu.

Peržvelgus nemažą kiekį pastarųjų metų Lietuvos kino ir video kūrybos, ryškėja tam tikros tendencijos – vienos temos, atrodo, yra aktualesnės nei kitos. Patys filmai tarytum primygtinai nurodo į laiko ir vietos apibrėžtis, kvestionuoja jas. Be to, į šią programą įtrauktas ir vienas dar nesukurtas kūrinys – tai Gerdos Paliušytės „Vakaras su daktaru Šepardu“. Jis bus filmuojamas parodos „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ atidarymo dieną, birželio 22 d., 16:00, ekskursijos po Vilniaus paveikslų galeriją metu. Nuo liepos 13 d. kūrinys bus rodomas šioje kino ir videofilmų programoje.

„Vakaras su daktaru Šepardu“ – ne vienintelė šios programos premjera. Pirmą kartą žiūrovams bus pristatytas ir institucine kritika persunktas Audriaus Novicko videofilmas „Meno vieta“, atmintimi savitai manipuliuojantis ir, tikėtina, daug diskusijų sukelsiantis Gintaro Makarevičiaus „Gedimino prospektas 1990/2009“. Pirmą kartą Vilniuje rodomas ir Kristinos Inčiūraitės „diptichas“ „Sekimas“ bei „Susitikimas“. Šiame kontekste kiek valiūkiškai dalyvauja jauno kūrėjo Vytauto Juozėno eksperimentinis eskizas „Nepavadintas“, kuris mums primena apie 8 mm formato renesansą.

Sudarant šią programą siekta temų bei techninio atlikimo įvairovės. Programoje pristatoma ir animacija, inscenizuota dokumentika, animacijos bei vaidybinio kino deriniai... Daugelis šios programos filmų autorių kameros objektyvą naudoja lyg padidinamąjį stiklą, pavirsdami praeitin nugrimzdusių ar visai čia pat kuriamų legendų sekliais. Tai, kas šalia, tyrinėjama ir žvelgiant į archyvinę medžiagą, pačiai archyvo institucijai suteikiant išskirtinį prasmės kūrėjo statusą. Vienas iš šios programos atradimų – nežinomo XX a. pradžios autoriaus filmas „Prisiminimai“, kuris pristatomas kaip Arno Anskaičio instaliacijos dalis.

Neatsitiktinai į programą įtraukta ir minėto autoriaus performanso dokumentacija „Tradicija“ bei Jurgitos Žvinklytės videoperformansas „10“. Menininkai ieško geografinės, įsivaizduojamos vietos, apibrėžiamos tiek fiziniais, tiek intelektualiniais, tiek instituciniais, tiek emociniais parametrais.

Šiuolaikinio meno centras ruošiasi ŠMC kino salės atidarymui. Jau greitai, rugpjūčio 24 d. kartu su 11-ąja Baltijos tarptautinio meno trienale startuos beveik 20 metų užmarštin pranykusi kino erdvė, atnaujinta architektų Audriaus Bučo ir Valdo Ozarinsko. Ši parodos „Lietuvos dailė 2012“ kontekste pristatoma kino ir videofilmų programa yra taip pat ir svarbus pasiruošimo etapas prieš ŠMC kino salės (at)kūrimą. Rengiantis ŠMC kino salės atidarymui, įsiklausoma į jos legendą, siekiama pajusti šios vietos apibrėžtis – tuo pačiu verčiamas naujas puslapis ir siūlomos naujos šios erdvės patirtys.

Kuratorė: Ilona Jurkonytė

Vieta laikas ir prisiminimai PROGRAMA

Daugiau informacijos: www.cac.lt